Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ankstesnius teismų sprendimus dėl nusikalstamo susivienijimo kūrimo ir dalyvavimo jo veikloje, tai, kad A. B kaltė buvo paremta tik niekuo nepatvirtinta operatyvine informacija, nustatė, jog byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, kad nusikalstamą susivienijimą įkūrė ir jo veikloje dalyvavo A. B., todėl jį dėl kaltinimų pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227-1 str. 1 d. išteisino.

         Kadangi išteisintojo A.B. kaltė dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ir pardavimo buvo grindžiama tais pačiais byloje surinktais įrodymais, kurie ne kartą buvo tiriami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir kurie patikimesni ar labiau neabejotini juos ištyrus šiame teisiamajame posėdyje netapo, kolegija konstatavo, kad neginčytinai neįrodyta, kad A. B. padarė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, todėl jis dėl pareikštų kaltinimų  pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232-1 str. 5 d. taip pat išteisintas.