Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas N. S. pripažinimo kalta klausimą, per siaurai vertino byloje surinktus duomenis. Baudžiamoji atsakomybė galima, kai asmens kaltumas patvirtinamas įvykio metu buvusiais akivaizdžiais veikimo objektyviaisiais bei subjektyviaisiais požymiais. N. S. nusikalstamo pasitikėjimo požymiai nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neišreikšti, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl N. S. pripažinimo kalta panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – N.S. dėl pripažinimo kalta pagal nurodytą baudžiamąjį įstatymą išteisinta nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 329 str. 1 p.).

      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir S. M. pripažino kalta pagal LR BK 229 straipsnį. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo motyvui, jog nuteistoji S. M., versdamasi gydytojo praktika, būdama atsakinga už nukentėjusiosios priežiūrą ir tinkamą gydymą, profesionaliai ir intelektualiai suvokdama savo atsakomybę, netinkamai atliko savo pareigas, lengvabūdiškai tikėdamasi, kad didelė žala fiziniam asmeniui nebus padaryta. Nukentėjusiųjų reikalavimas dar griežtinti bausmę neturi teisinio pagrindo, nes paskirta bausmė tiek pagal bausmės rūšį, tiek pagal trukmę atitinka LR BK 54 straipsnio nuostatas.

     Teismas konstatavo, jog Kretingos rajono apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai vadovavosi LR CK 6.250 straipsnio nuostatomis bei pagrindė šio įstatymo taikymo santykį su Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo normomis. Nukentėjusiųjų pareikštas 10 000 000 Lt dydžio ieškinys nepagrįstas, nes vadovaujantis tiek teisingumo ir protingumo kriterijais, tiek apskritai teisės kriterijais toks reikalavimas yra nerealus bei neadekvatus byloje nustatytiems faktams. Be to, Klaipėdos apygardos teismas pritarė Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninės apeliacinio skundo motyvui, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino teismų praktikos, susijusios su neturtinės žalos atlyginimu, neatsižvelgė į tai, kad žala nukentėjusiesiems padaryta dėl neatsargumo, ir neturtinės žalos dydį sumažino – D. R. priteisė 20 000 Lt, o A. R. – 10 000 Lt neturtinės žalos.