Šiandien Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje pagal nuteistųjų M. K. ir S. P. (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė šį apylinkės teismo nuosprendį ir nuteistajam S. P. skyrė laisvės atėmimą devyneriems metams, atliekant ją pataisos namuose, bei paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones trejiems metams. Nuteistajam M. K., pirmosios instancijos teisme nubaustam laisvės atėmimu vieneriems metams ir 6 mėnesiams, teisėjų kolegija šios paskirtos bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Teisėjų kolegija nuteistojo S. P. laisvės atėmimo bausmę vieneriais metais sumažino įvertindamas vieną nenustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiųjų mirtį, padarė prieš mažamečius. Ši aplinkybė kaip atsakomybę sunkinanti pripažįstama tada, kai kaltininkas žinojo, jog nukentėjusysis yra mažametis, o nusikalstama veika padaroma tyčia, o šiuo atveju S. P. veika kvalifikuota kaip padaryta dėl neatsargumo. Kitam nuteistajam M. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, nes kolegija mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tuo suteikiant jam galimybę permąstyti savo poelgį.
Iš nuteistojo S. P. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams apygardos teismas priteisė po 150 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktika bei atsižvelgdama į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, argumentavo tuo, jog, visų pirma, esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi laikė žalos pasekmes ir dėl to patirtus didelius dvasinius išgyvenimus, ilgalaikį emocinį stresą. Teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, kadangi mano, jog priteisus tokį materialinį atlygį dėl objektyvių priežasčių suma negalės būti išieškota (nuteistasis neturi turto, neteko pajamų) ir tokiu būdu toks sprendimas nepateisintų pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių.
Primename, kad pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs S. P. kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d. už kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, dėl to kilo eismo įvykis ir jo metu žuvo žmonės, bei pagal LR BK 144 str. už palikimą be pagalbos, kai grėsė pavojus žmonių gyvybei, ir skyrė laisvės atėmimą dešimčiai metų, uždraudžiant teisę vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. M. K. nuteistas pagal LR BK 144 str. už palikimą be pagalbos, kai grėsė pavojus žmonių gyvybei, ir paskirta vienerių metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas iš nuteistojo S. P. priteisė po 500 000 Lt neturtinės žalos kiekvienam nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui.